Utenos Aukštakalnio progimnazija

Details

Published: 21 November 2022

Hits: 178

Pučiamųjų instrumentų orkestras „Cinkas“

Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos ir Aukštakalnio progimnazijos pučiamųjų instrumentų orkestras susikūrė 1986 metais. Nuo pirmosios gaidos, jau trisdešimt metų jam vadovauja muzikos mokytojas ekspertas Vytautas Latonas. Mokytojo nuoširdus darbas įvertintas įvairiais apdovanojimas: 2004 metais paskelbtas Utenos miestui nusipelniusiu žmogumi, 2010 metais apdovanotas Utenos apskrities garbės ženklu, o 2011 metais jam paskirta Utenos rajono kultūros ir meno premija. Vytautui Latonui 2009 metų Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventės pučiamųjų orkestrų koncerte „Vario audra“ ir 2014 metų Moksleivių dainų ir šokių šventės „Čia mūsų namai“ dainų dienos koncerte patikėtos vyriausiojo dirigento pareigos.

Read more...

Details

Published: 21 November 2022

Hits: 161

Buvusio fizikos mokytojo D. Datkūno prisiminimai

Kai atvykau dirbti, mokykla jau trejus metus veikė. Norėjosi kuo greičiau įsitvirtinti naujoje vietoje. Prie to labai prisidėjo dalyvavimas mokytojų etnografiniame ansamblyje. Jau pirmosiomis dienomis prisistatė ansamblio vadovė Laima Kulakauskienė ir pakvietė prisijungti. Pasakiau, kad neturiu klausos. Sako, mums reikia šokėjų. Taip ir tapau ir šokėju, ir „dainininku“. Koncertavome ne tik mokykloje, bet ir visoje šalyje, dainų šventėse. Vos akimirkos pritrūko, kad pašokdinčiau prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Mokykloje pripažinimas atėjo ne iš karto. Pirmaisiais metais teko patirti nemažai skaudžių nesėkmių. Mokinių pripažinimo susilaukiau po trejų darbo metų. Mokytojai savo kolega pripažino po penkerių metų. Prisimenu, posėdžiuose svarstėme klausimus, kurie šalyje iškilo tik praėjus dvidešimčiai metų.

Read more...

Details

Published: 18 November 2022

Hits: 201

Buvusio istorijos mokytojo V. Eismanto prisiminimai

Nemeluosiu sakydamas, kad gyvenimas (taip – gyvenimas!) šioje mokykloje suteikė daug džiaugsmo ir prasmės, įkvėpė pasitikėjimo kolegomis ir savimi. O atsiradau tuometėje 6-oje netyčia: 1984 metais kyla nenumaldomas noras grįžti iš Marijampolės (tada Kapsuko) į savuosius kraštus. Vasaros pabaigoje užeinu į Utenos švietimo skyrių pasisiūlyti ką nors nuveikti. O ten sako: Aukštakalnyje kaip tik yra laisva istorijos mokytojo vieta. Ateinu. Direktorius toks didelis... Toks geromis akimis... Pakviečia pavaduotoją. Tas – jaunas blondinas su akinukais... Sako, džiugu, kad atėjote. Gal jums pavyks. Su ankstesniuoju mokytoju šiemet teko atsisveikinti (o mokykla gyvuoja tik trečiuosius metus!). Nieko sau, pagalvoju, disciplina... Na, kaip nors...

Read more...

Details

Published: 18 November 2022

Hits: 186

Buvusios geografijos mokytojos B. Jurkuvėnienės prisiminimai

Net savotiškai keista, kad jau į jaunystės ir darbo metus reikia žvelgti tik su prisiminimais. Būta dienų kaip kaleidoskope: ir spalvotų, ir pilkų, ir gal net juodų, kiek vesta pamokų su senais žemėlapiais ir plakatais, vėliau su interaktyvia lenta ir kompiuteriu, kiek vizitatorių priimta, kiek aptarimų ir konsultacijų pravesta.

Kadangi geografija – tai pasaulio pažinimas, todėl pamokomis klasėje niekada neapsiribojau. Daug metų dalyvaudavome integruotame projekte ŠAVAŠA. Tikrai buvo įdomu ir smagu ten, nuostabiam gamtos kampelyje prie Antalieptės Zarasų raj. Grožėjomės gamta, atlikome įvairius bandymus – chemijos, biologijos, matematikos, geografijos – savi literatai kūrė eiles, dailininkai tapė matomus vaizdus. Kokie smagūs buvo darbų pristatymai, poilsis su plaustu ir maudynėmis, vėliau tą projektą tęsėme prie Luodžio ežero, Salake lankėm muziejų, pažintinius takus. Turbūt virš dešimt metų tęsėsi tie pažintiniai darbai.

Read more...