Buvusios lietuvių kalbos mokytojos G. Vaitonienės prisiminimai
Gerai prisimenu, kai dvi klasės iš buvusios antros vidurinės lietingą dieną ėjome į Aukštakalnį. Iškasti grioviai, visur purvas, bet širdyje džiaugsmas, nes tą dieną buvo įkasta kapsulė, žyminti vietą, kur iškils nauja mokykla. Suspurdėjo širdis... Gal ir man nusišypsos laimė dirbti joje, nes gyvenau visai šalia. Svajonė išsipildė... Joje išdirbau iki pat pensijos... Daug gražių akimirkų, prisiminimų prabėgo pro akis. Prisimenu vienas Užgavėnes. Sugalvojau, kad reikia pasveikinti vaikus. Nubėgau į valgyklą ir gerosios virtuvės darbuotojos prieš kiekvieną pamoką prikepė man blynų. Kiek nuostabos ir džiaugsmo vaikų akyse... Po daugelio metų susitikus tų metų mokinius, jie visgi prisiminė, kai į pamoką atėjau su blynais... Nors metai tartum paukščiai nuplasnojo ir šarma nubalino plaukus, bet labai dažnai prisimenu metus, dienas, kurias praleidau dirbdama mūsų mokykloje. Taip, mūsų mokykla... Mano mokykla...
