Buvusios matematikos mokytojos A. Damidavičienės prisiminimai
Kaip greitai bėga laikas... Iš tiesų šie žodžiai banalūs, tačiau tikrai teisingi. Aukštakalnio vidurinėje mokykloje pradėjau dirbti nuo jos įsikūrimo. Dirbau trisdešimt aštuonerius metus. Vartydama nuotraukų albumus, prisimenu mielas ir šiltas akimirkas, kurių šiuo metu mokykloje nebėra: nauja, dažais kvepianti mokykla, mano auklėjamoje (6-toje klasėje) 41 mokinys, o sėdimų vietų 40, pionierių kambarys, kiekvieną dieną po pamokų budintys mokiniai valo jiems priskirtą kabinetą, šeštadienis – darbo diena, pamokos, budėjimas šeštadieniais mokinių pasilinksminimo vakaruose (kartais su policija), bulviakasis kolūkyje su mokiniais po pamokų arba visą dieną, matematikos egzamino darbus taisėme iki 2-3 valandos nakties, auklėtoja aplankydavo kiekvieną auklėtinį jo namuose, žygio ir dainos konkursai, agitbrigadų pasirodymai, makulatūros rinkimas, šermukšnio uogų skynimas, pas mane namuose auklėtinės kepa keksiukus, vaišinamės, naujametiniai karnavalai gruodžio 31 dieną, Naujųjų Metų sutikimas mokykloje, vietoj išleistuvių ekskursija autobusu į Vengriją...
Ačiū dirbusiems su manimi trisdešimt aštuonerius metus. Visiems mokiniams ir mokytojams linkiu garsinti savo mokyklą įvairiais pasiekimais. Ji to verta.
Pagarbiai, Aldona
