Ankstyvą 2019 m. spalio 24 d. rytą gausus būrys progimnazijos šeštokų ir septintokų iškeliavo į pietų Lenkiją. Pirma stotelė – Vygrių kamaldulių vienuolynas. Vygriai – legendinis LDK valdovų medžioklės dvaras, kurio žemes Jonas Kazimieras Vaza užrašė 1667 m. iš Italijos atvykusiems kamaldulių vienuoliams. Čia apgyvendinti vienuoliai buvo įpareigoti melstis už valstybės ir valdovo gerovę. 1795 m. Prūsijai atitekęs vienuolynas buvo likviduotas, tapo Vygrių vyskupijos centru. Mokiniai pagilino žinias apie tai, kas tokie buvo kamalduliai, pamatė kriptą, kurioje palaidoti apie 40 emeritų vienuolių, aplankė popiežiaus Jono Pauliaus II apartamentus, kuriuose jis buvo apsistojęs vizito metu. Vakare pasiekėme nakvynės vietą – Veličkas. Velička – Krokuvos priemiestis, kuriame yra pati seniausia druskų kasykla Lenkijoje, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Druskų kasykla pradėjo veikti XIII a., jos gylis yra apie 327 m, o bendras tunelių ilgis daugiau kaip 300 km, dalis tunelių priskirti draustiniams, kur auga dideli druskos kristalai, deja, turistams neprieinami.
Antrą kelionės dieną išaušo nuostabus saulėtas ir šiltas rytas. Papusryčiavę išsiruošėme aplankyti žymiąsias druskų kasyklas. Turistinis maršrutas nesudėtingas – apie 3 km ir trunka 2 valandas. Tačiau, kai pamatėme, kad reikės leistis mediniais laipteliais į 135 m gylį po žeme (panašiai kaip nuo 9 aukštų namo), tai ištiko lengvas šokas. Bet buvo labai įdomu. Ilgais tuneliais patekdavome į sales, kur eksponuojami druskų gavimo mechanizmai, paminklai, druskų figūros, didžiuliai sietynai. Matėme gražius ežerėlius. Aplankėme įspūdingą Kingos bažnyčią, kurioje savaitgaliais vyksta mišios ir vestuvės. Be abejo, abejingų nebuvo, kai kilome iš šachtų atviru liftu, kurio greitis 4 m/s. Kitas tą dieną aplankytas objektas – Krokuva – karalių ir bažnyčių (apie 40) miestas. Papietavę ant Vyslos kranto, leidomės į ilgą pasivaikščiojimą po nuostabų miestą. Ant aukštos kalvos stovi Vavelio XVI a. karališkieji rūmai ir katedra. Vietinė gidė labai įdomiai pasakojo istorijas bei tikrino mokinių istorijos žinias. Ilgai vaikščiojome po gražųjį Krokuvos istorinį centrą, įėjome į seniausio šalies universiteto vidinį kiemelį. Vienos bažnyčios bokšto lange, trimituojant trimitininkui, sugalvojome norus, o kad jie išsipildytų, garsiai ir ilgai plojome. Visiems patiko pasivaikščioti ir po vakarinę Krokuvą. Paskutinės dienos tikslas – pailsėti vandens pramogų parke ir grįžti namo. Visos kelionės metu mokiniai daug pamatė, sužinojo, pagilino istorijos, literatūros, tikybos, geografijos žinias. Mokinius šioje kelionėje lydėjo mokytojai: Ž. Stonkuvienė, D. Šaltenytė, M. Laučius, I. Šulcienė ir D. Miškinienė.
