2017 m. gruodžio 7 d. progimnazijos etnografijos muziejus sulaukė garbingų viešnių – Utenos Trečiojo amžiaus universiteto lankytojų su Kultūros pažinimo fakulteto dekane Birute Jatautiene. Muziejaus vadovas istorijos mokytojas Valentinas Eismantas pirmiausia supažindino su muziejaus įkūrimo istorija, muziejaus misija, o po to ir su eksponatais, kuriuos atpažinti viešnioms buvo didelis džiaugsmas. Jie daugeliui priminė tolimą vaikystę. Danutė Podelienė pastebėjo, kad tarp daugybės eksponatų (jų per 600) betrūksta žvejybos įrankių. Ypač daug šiltų prisiminimų sukėlė senovinė lempa, mokyklinis skambutis. O užduotį įvardinti bent penkias geldos panaudojimo galimybes „mergaitės studentės“ (taip universiteto lankytojas linksmai pavadino mokytojas Valentinas) įveikė gana lengvai. Labiausiai nustebino sniegabridžiai. Be mokytojo pagalbos nebuvo atpažinta ir sėtuvė, arklinės kuliamosios dalgės dantis. Vis dėlto dauguma daiktų buvo matyti, čiupinėti, naudoti. Laikas prabėgo smagiai šnekučiuojantis. Marytė Zlataravičienė ir Daiva Vaitkūnienė sakė, kad pasinėrė į nuostabius prisiminimus, kad pasijautė taip, tarsi būtų senelių, tėvų gyvenimų, savo vaikystės duris pravėrusios. Betrūko tik armonikos. Mokytojas apgailestavo, kad susirgęs septintokas armonikierius. Bet argi pristigsime ugnelės, kad nesusitiktume dar kartą?
